Anekdotai.us

Estijoje labai brangiai superkamos sraigės, kadangi Estijoje labai mažai žmonių jas sugeba pagauti.

Nusiperdęs, pasiražęs
Ima lovoj mergą gražią

Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.

Snukis raukšlėm suraitytas
Snaaargliu nagas nudažytas.

Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.

Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.

Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.

Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.

Koks moralas yra čia:

Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Nevalyta – kur dairais –
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas –
Apie baisią dujų kainą,
Kuri pakilo į dausas.

Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį, auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų..

Apie trečiąjį paketą,
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.

Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už šilumą
Kurių niekaip išmokėt negal! –

O seime nykštukai, sėdi
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.

Prezidentė gero būdo –
Bet jos partiją pikta …
Paskutinis emigravo.
Tai ir pasaka baigta.

Numirė Kubilius ir beldžiasi į Dangaus vartus.
- Ei, Petrai, atidaryk, įleisk mane.
- Na, Andriuk, tu ne čia pataikei. Į Dangų pateks tik tie, kurie ką nors gero padarė.
- Tai aš daug gero padariau visai Lietuvai.
- Ir ką gi tu gero padarei?
- Aš ką tik numiriau…

„Dugnas pasiektas, dabar kasam“ – delfi.lt skaitytojos komentaras.

„Mano galva, šioje valstybėje ne viskas yra tvarkoje. (…) Kad įmonės neštų pelną ir suneštų daugiau pinigų į biudžetą, tam yra reikalingi profesionalūs vadybininkai, kurie šiuo metu versle uždirba 15, 20, 25 tūkst. litų, ir valstybinis sektorius tiesiog nekonkuruoja. Į valstybinį sektorių, kai alga yra 5 tūkst. litų, papuola arba bepročiai, arba vagys“ – politiko Eligijaus Masiulio, tuo metu ėjusio susisiekimo ministro pareigas, komentaras apie realią padėti viešajame sektoriuje.

„Drąsi Lietuva – tai žmonės, kurie emigravo: jie drąsiai apsisprendė“ – psichiatro Dainiaus Pūro žodžiai.

„Palyginkime 2008-uosius ir 2009-uosius metus. 2009-ieji metai buvo išlaidų mažinimo metai, išlaidos sumažėjo 1 proc., pajamos sumažėjo 30 proc. Bet jeigu kas nors pasakys, kad išlaidos nemažėja dėl to, kad valdininkija išlaidauja, tai esu pasirengusi tokiam žmogui, atsiprašau už pasakymą, trenkti į snukį, nes skaičiai rodo visiškai kitą dalyką” – vaizdingus posakius mėgstanti buhalterė Ingirda Šimonytė, tuo metu užėmusi finansų ministrės postą, valstybinio sektoriaus išlaidų sumažinimo 1 procentu nepatenkintiems piliečiams grasino fiziniu susidorojimu.

Ateina naujas velnias į pragarą. Na ir iškart jį pasitinka vyriausiasis ir sako jam:
- Dabar tu turėsi darbo – matai, ten stovi trys katilai?
- Matau.
- Tai va, pradėsime nuo trečio. Trečiam katile žydai, juos reikės akylai saugot, nes jei išlips vienas, tai iš paskos išsitemps visus.
Nueina prie antro katilo:
- Čia rusai, tai į juos nelabai reik kreipti dėmesį – jei išlips vienas, tai tik tam, kad pritrūko degtinės, po to jie grįžta atgal į puodą.
- Na va, liko pirmas katilas. Į jį iš viso gali nekreipt dėmesio, nes čia sėdi lietuviai – jei bandys vienas išlipt, SAVI JĮ ĮSITEMPS ATGAL.

Ateina indėnas į banką ir sako:
- Noriu gauti paskolą, nes pirksiu kailius už 1000 USD, juos apdirbsiu ir parduosiu už 5000 USD.
Bankininkas:
- Reikia užstato.
- Kas tas uzstatas??? – klausia indėnas.
B: – Na, koks nors daiktas ar turtas, namas pagaliau, kad bankas būtų tikras, jog paskolą gražinsi.
Na, indėnas užstatė savo mašiną, gavo 1000 USD, po kiek laiko ateina į banką su 5000 USD, 1000 USD ir palūkanas sumoka bankui.
Vadybininkas sako:
- Gal norite pas mus padėti indėlį, mes jums palūkanas mokėsime.
Indėnas: – O kas tas indėlis?
- Na, paskolinate mums pinigų, mes jums po kiek laiko grąžiname su palūkanomis.
- O UŽSTATĄ BANKAS TURI? –  paklausė indėnas.

Teisėjas kreipiasi į susirinkusius teismo salėje:
- Tylos! Įspėju, jei dar kas ištars “Teisėją lauk” bus išprašytas į gatvę.
Po kurio laiko balsas iš salės: “Teisėją lauk”.
Teisėjas:
- Kaltinamasis, Jūsų tai neliečia.