Baigės katino jums dienos
Utėlėti ubagai
Greit dėl kąsnio juodos duonos
Nusilenksit nuolankiai
Va tada tai jums priminsim
Visus mitingus, streikus,
Arsit savo snukiais žemę
Jokio gailesčio nebus.
Sužinosit, kas čia Ponai,
Šeimininkai Lietuvos.
Jus baudžiauninkai raudoni
Būsit mėšle visados.
Lokit, vemkit, viduriuokit
Kregždžių jums nesulaikyt…
Ranką ponams teks bučiuoti,
Mums Valdovams Lietuvos
Nusiperdęs, pasiražęs
Ima lovoj mergą gražią
Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.
Snukis raukšlėm suraitytas
Snaaargliu nagas nudažytas.
Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.
Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.
Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.
Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.
Koks moralas yra čia:
Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.