Anekdotai.us

Numirė Kubilius ir beldžiasi į Dangaus vartus.
- Ei, Petrai, atidaryk, įleisk mane.
- Na, Andriuk, tu ne čia pataikei. Į Dangų pateks tik tie, kurie ką nors gero padarė.
- Tai aš daug gero padariau visai Lietuvai.
- Ir ką gi tu gero padarei?
- Aš ką tik numiriau…

Kai Lietuvoje auga nedarbas, krizė tik įsibėgėja ir jai sustabdyti neužtenka proto,   turbūt dažnam norisi pakelt sparnus bei pasakyti: Sudie! Neskubėk, nes yra tokių, kuriems tu dar rūpi: jie tau pasakys, kodėl Lietuvoje gyventi gera, suskaičiuos, kiek dar esi skolingas ir kad susimokėti mokesčius – garbės reikalas.

Gedimino prospekto šaligatviu vienoje pusėje eina Kubilius, o kitoje
bobulė. Ji pasižiūrėjo į Kubilių ir į viršų iškėlė kumštį. Kubilius
irgi pamojavo kumščiu, o bubulė ne pėsčia – iškėlė ir antrą kumštį.
Kubilius, kaip inteligentiškas žmogus, pasukiojo pirštą prie smilkinio
ir nuėjo.

Grįžo Kubilius namo ir sako žmonai: …žinai sutikau gatvėje bobulę, o
ji man rodo – į snukį gausi , o aš – pati tu gausi. Ji – tu manęs
nežinai, aš du kartus daugiau duosiu. Na ką galvoju – pasimaišė
bobulytei protas ir nuėjau toliau.

Grįžta bobulė namo ir pasakoja: žinot sutikau Kubilių. Aš jam rodau -
laikyk valdžią, jis man – laikau. Sakau – laikyk tvirčiau, o jis – tai
kad proto neužtenka!