Anekdotai.us

Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti: 
(Tardytojas) – Kur dėjai pinigus už elnius? 
(Čiukčia) – Nieko nežinau, kokie pinigai? 
(Vertėjas) – Čiukčia sako, kad nieko nežino. 
(Tardytojas) – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi, sušaudysim vietoje. 
(Čiukčia) – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus. 
(Vertėjas) – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.

Dvi blondinės plaukia valtimi. Staiga valtyje atsirado skylė. Pirmoji blondinė ima panikuoti, o antroji sako: 
- Nesijaudink, pradursiu antrą skylę, pro kurią vanduo išbėgs…

Somelje klausia blondinės: 
- Gal sauso vyno? 
- Gerai, įberkite.

Narkomanas važiuoja autobusu. Stovi prie durų. Iš už nugaros išgirsta kažkokio berniuko balsą: 
- Lipate? 
Narkomanas ima galvoti: “jei pasakysiu “taip”, teks išlipti, bet man dar reikia važiuoti toliau, o jei pasakysiu “ne”, tai pradės kabinėtis, sakys “ko stovi prie durų, jei nelipi”, tai ką dabar daryti?”. Narkomanas galvoja, galvoja ir galų gale taria: 
- Nesvarbu, berniuk, lipu aš, ar ne, svarbiausia, kad tu gerai mokytumeisi…

Little People, rankomis lipdyti, teptuku dažyti, profesonaliu fotoaparatu įamžinti – tai miniatiūrinės figūros, kurias galite pamatyti Londono gatvėse: