Anekdotai.us

Blondinė – brunetei:
- Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!
- Aha. O dabar mes klasiokės!

Tarybinė mokykla. Klasė. Ta pati, kur mokosi Vovočka. Pamoka, mokytojas aiškina kažką apie filosofijas:
- Vaikai, ar galite apibrėžti, kas yra malonumas?
- Malonumas – tai suvalgyti arbūzą.
- Malonumas – tai nueiti į kiną.
Ranką pakelia Vovočka:
- Malonumas, tai kokią panikę už sėdynės pagraibyt.
- Vova!!! – pasipiktina mokytojas, – ryt į mokyklą ateini su tėvu, o dabar – marš iš klasės!!!
Kitą dieną Vovočka ateina į mokyklą be tėvo, bet atsineša neblogą kuoką ir atsisėda klasės gale, kuo toliau nuo mokytojo. Tas, nesuprasdamas, klausia:
- Kas čia dabar? Kodėl be tėvo atėjai, klasės gale atsisėdai, kam ta kuoka…?
- Aš pakalbėjau su tėvu. Jis sako, kad jei tau nepatinka graibyt panas, reiškia – tu pedikas ir nuo tavęs reikia laikytis atokiau, o jei lįsi – tai ir snukį išdaužyt.

Pirmokėlis Vovočka (tas baisusis tarybinis berniukas) sėdi pamokoje. O mokytoja klausinėja visokių kvailų dalykų:
- Vaikučiai, pasakykite, kaip loja šuniukas?
Ranką pakelia Marytė:
- Au au au!
- Gerai, Maryte, sėskis. O kas žinote, kaip miauksi katytė?
Ranką pakelia Onutė:
- Miaaaau…
- Gerai, Onute, sėskis. O kaip riaumoja liūtas?
Ranką pagaliau pakelia Vovočka:
- Tamsta mokytoja. Aš negaliu to pasakyti, bet jei norite, po pamokų jums asmeniškai parodysiu.
Mokytoja pamąsto: “Cirkas išvažiavęs, zoologijos sodas – kitame mieste… Na, įdomu, ką jis tokio parodys?”. Sutinka:
- Gerai, Vovočka, parodyk.
Po pamokų Vovočka nusiveda mokytoją (šiaip jau, jaunutę ir visai gražią) į savo namą ir paskambina į kaimyno duris. Atidaro didelis, apžėles, spintos pavidalo tipas:
- Na, ko nori, Vovka?
- Dėde Vania. Aš jums kekšę atvedžiau.
- Ką? AAAGGGHHRHHHHHRRRRAAAAARRRRR!! !!!!!!!!

Mokytoja – vaikams:
- Na, kuris iš jūsų žinote, ką reiškia kelio ženklas, kuriame nupieštas suaugęs žmogus, laikantis už rankos vaiką?
Ranką pakelia Petriukas:
- Aš žinau, tai reiškia “Atsargiai – pedofilai”!

Mokytoja pasakoja vaikučiams apie psichologiją:
- Štai vaikai, jei pasakytumėte, kas jums manyje labiausiai patinka, aš galėčiau atspėti, kuo jūs tapsite užaugę.
Marytė:
- Man labiausiai patinka jūsų plaukai.
- Tu užaugusi būsi kirpėja.
Joniukas:
- Man labiausiai patinka jūsų suknelė.
- Tu užaugęs būsi siuvėjas.
Petriukas:
- Supratau, tamsta mokytoja. Aš dirbsiu pieno fabrike.

Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Joniuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Joniuką.

Mokytoja:
- Vaikai, kiek bus du kart du?
Petriukas:
- Grupinis!

Mokytoja klausia mokinių, kokių rūšių būna pinigai.
Vienas atsako – popieriniai, kitas – metaliniai.
Petriukas pakelia ranką.
-Kokių dar rūšių būna, Petriuk? – klausia mokytoja.
-Mediniai!
-Kaip tai mediniai? – stebisi mokytoja.
-O va taip – mama sakė, kad už keturis pagalius kailinius nusipirko.