Anekdotai.us

Tarybinė mokykla. Klasė. Ta pati, kur mokosi Vovočka. Pamoka, mokytojas aiškina kažką apie filosofijas:
- Vaikai, ar galite apibrėžti, kas yra malonumas?
- Malonumas – tai suvalgyti arbūzą.
- Malonumas – tai nueiti į kiną.
Ranką pakelia Vovočka:
- Malonumas, tai kokią panikę už sėdynės pagraibyt.
- Vova!!! – pasipiktina mokytojas, – ryt į mokyklą ateini su tėvu, o dabar – marš iš klasės!!!
Kitą dieną Vovočka ateina į mokyklą be tėvo, bet atsineša neblogą kuoką ir atsisėda klasės gale, kuo toliau nuo mokytojo. Tas, nesuprasdamas, klausia:
- Kas čia dabar? Kodėl be tėvo atėjai, klasės gale atsisėdai, kam ta kuoka…?
- Aš pakalbėjau su tėvu. Jis sako, kad jei tau nepatinka graibyt panas, reiškia – tu pedikas ir nuo tavęs reikia laikytis atokiau, o jei lįsi – tai ir snukį išdaužyt.

Vienas antropologas kelerius metus gyveno laukinėje Afrikos gentyje, tyrė jos papročius ir gyvenimo būdą. Ir taip jau atsitiko, kad genties vado žmona pagimdė beveik baltaodį vaiką. Genties vadas išsikvietė antropologą ir jam tarė:
- Mano žmona pagimdė baltą vaiką. Aš žinau, kad esi jo tėvas. Todėl šiandien aš tave užmušiu.
- Palauk, – pertraukė antropologas, – tu juk turi bandą ožkų, ar ne?
- Taip, ir ką?
- Bet, nors visos ožkos yra baltos, viena iš jų yra juoda? Galima pagalvoti, kad tu jos tėvas!
- Gerai, – paniuro genties vadas. – Gyvenk. Tačiau niekam nepasakok apie ožkas.

Moteriškė atlekia pas gydytoją, su ašarom akyse prašo padaryti jai abortą: vyras buvo išvažiavęs, grįš, užmuš… Gydytojas žiūri:
- Taigi madam, jau per vėlu kažką daryti, jums gimdyti metas!
Vai, vai, moteriškė verkia, ašaroja… Gydytojui pagailo bobelės, ir jis sako:
- Galima taip padaryti. Už poros dienų darau operaciją vienam klierikui, tai pasakysim, kad vaikelis buvo rastas jo pilve… Atseit, stebuklas, ar kaip ten…
Kaip tarė, taip padarė. Atneša klierikėliui po operacijos vaikutį. Klierikas apakęs:
- Kaip tai? Tai juk neįmanoma!!!
Ką darys vargšas, pasiėmė vaiką su savim, augina. Visiems sako, kad našlaitį priglaudė. Praėjo 18 metų, klierikėlis jau klebonas… Pasikvietė kartą tą vaiką ir sako:
- Tu jau didelis, pats metas atskleisti tau tavo gimimo paslaptį…
- Paslaptį? – nustemba vaikinas. – Tai nejaugi… Spėju, kad jūs esate mano tėvas…
- Ne, sūnau… Aš tavo mama…
- Kąąą????
- Taip, štai dokumentai iš ligoninės, kad tu buvai rastas mano pilve. Retas atvejis, bet pasitaiko…
- O tėvas kas tada?
Klebonas raudonuodamas:
- Mūsų vyskupas…

Mergina su vaikinu užeina į laiptinę. Mergina išsuka vienintelę degančią lemputę ir šnabžda:
- Nori į burną paimsiu?
- Tu gal išprotėjai? Taigi ji karšta!!!

Chuliganai vėlai vakare susistabdo pagėrusį vyruką:
- Ei, trauk pinigus, viską, ką turi kišenėse.
Vyrukas įkiša ranką į kišenę ir išsitraukia pistoletą:
- Gult!
Chuliganai, greitai įvertinę situaciją, sugula. O vyrukas tęsia:
- Gerai, o dabar plauksite paskui mane.
Chuliganai pradeda šliaužti paskui svirduliuojantį vyruką, vaizduodami, kad plaukia… Taip prašliaužia keliasdešimt metrų ir gerokai nusibrozdina pilvus. Galų gale vienas iš chuliganų neiškenčia:
- Ei, vyruk, klausyk…
- Ką?
- Neversk mūsų šliaužti, čia gi asfaltas!
- Tylėk, nes nardyti priversiu!

“Seneli, sveikinu tave su šventėmis. Ir noriu labai paprašyti vieno dalyko: kad mano tėtis ir mama vėl gyventų kartu. Petriukas.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Mielas Petriuk, malonu buvo gauti tavo laišką. Pabandyk suprasti, nieko čia padaryti neįmanoma. Tavo tėtis dabar gyvena su tavo aukle, kuri yra jauna ir labai seksuali. Nejaugi tu manai, kad jis grįš pas tavo frigidišką mamą, kuri nuolat inkščia dėl ko papuola? Atėjo laikas atsisakyti tokių svajonių. Gal geriau aš tau padovanosiu naują “Lego” konstruktorių! Tavo Senelis Šaltis.”

“Seneli, aš padėjau tau ir Snieguolei pieno ir sausainių, o tavo elniams ir kiškiams – morkų. Linkėjimai – Daivutė.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Miela Daivute, dėkui tau už gerus norus, tačiau nuo pieno man paleidžia vidurius, o nuo morkų mano elniai bezda man į veidą. Geriau palik man po eglute butelį degtinės. Jei gali – didesnį. Tavo Senelis Šaltis.”

“Seneli Šalti, kuo tu su Snieguole užsiimi likusias 364 dienas? Kur tu gyveni? Ar Šiaurės Poliuje? Ar darai vaikams žaisliukus? Geriausi linkėjimai – Vytukas.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Brangus Vytuk, visi žaislai gaminami Kinijoje. O aš su Snieguole gyvenu Kėdainiuose, kur turiu vieno kambario butą. Mes tenai su Snieguole didžiąją dalį laiko filmuojame pornografinius filmus. Laisvu nuo darbo metu aš geriu vietinėje užeigoje degtinę, kartais dalyvauju muštynėse. Nepyk, bet tu pats norėjai sužinoti tiesą, Vytuk.”

“Seneli Šalti, kodėl tu visada ateini į namus, kai mes miegame? Lina.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Linute, tu tokia naivi, kad tuo sunku patikėti. Tikiuosi, kad tau pavyks užaugus susirasti normalų darbą. Šiais metais aš tyčia neužeisiu į jūsų namus. Senelis Šaltis.”

“Seneli Šalti, aš labai noriu, kad tu šiais metais padovanotum man šuniuką. Aš labai labai noriu! Prašau, Seneli Šalti, padovanok man šuniuką! Labai prašau! Prašau, prašau, prašau! Šuniuką, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, ar gali padovanoti man šuniuką? Jonukas”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Jonuk, tavo įkyrus zyzimas ir žliumbimas gali suveikti su tavo tėvais, bet tik ne su manimi. Pasirink vieną iš dviejų: arba vėl gauni dovanų megztinį, arba dovanų nebus iš viso. Senelis Šaltis.”

Moterys – kaip gėlės, o vyrai – kaip vanduo vazoje. Tad išgerkime už tai, kad tas vanduo būtų dažniau keičiamas!

- Petrai, žinai, aš permiegojau su tavo žmona… Ji laukiasi nuo manęs… Bet taip gaunasi, kad dabar esame giminaičiai, ar ne?
- Ne. Dabar mes tiesiog atsiskaitę.