Anekdotai.us

Vovočka ateina į vaistinę:
- Duokite man prezervatyvų pakuotę!
- Pirma, tai ne vaikams, o antra – tegu ateina tėvas ir nusiperka pats – jis žinos, kokio dydžio jam reikia.
- Pirma, tai ne vaikams, o nuo vaikų, o antra, tai ne tėvui, o mamai – ji važiuoja atostogauti, ir dar nežino, kokių dydžių jai reikės.

Brunetė persidažė į blondinę. Tą pačią dieną, radusi ant pagalvės tamsų ilgą plauką, sukėlė skandalą vyrui.

Vienas antropologas kelerius metus gyveno laukinėje Afrikos gentyje, tyrė jos papročius ir gyvenimo būdą. Ir taip jau atsitiko, kad genties vado žmona pagimdė beveik baltaodį vaiką. Genties vadas išsikvietė antropologą ir jam tarė:
- Mano žmona pagimdė baltą vaiką. Aš žinau, kad esi jo tėvas. Todėl šiandien aš tave užmušiu.
- Palauk, – pertraukė antropologas, – tu juk turi bandą ožkų, ar ne?
- Taip, ir ką?
- Bet, nors visos ožkos yra baltos, viena iš jų yra juoda? Galima pagalvoti, kad tu jos tėvas!
- Gerai, – paniuro genties vadas. – Gyvenk. Tačiau niekam nepasakok apie ožkas.

- Petrai, žinai, aš permiegojau su tavo žmona… Ji laukiasi nuo manęs… Bet taip gaunasi, kad dabar esame giminaičiai, ar ne?
- Ne. Dabar mes tiesiog atsiskaitę.

Vyrukas ateina į darbą, o paakyje – didžiulė mėlynė. Bendradarbiai stebisi:
- Kas tave taip primušė?
- Žmona.
- O už ką?
- Aš jai pasakiau “Tu”…
- ???
- Na, gulime lovoje… O ji sako: “Mes seniai seksu neužsiiminėjome”.
- Ir?
- O aš jai sakau: “Ne mes, o tu”…

Blondinė pasakojasi savo draugei:
- Vat užrašysiu virš savo lovos, kad jis niekšas! Tegul visi sužino!

Kalbasi lakūnas, vairuotojas ir laivo kapitonas apie žmonas. Pirmas pradeda kapitonas:
- Žinot, kaip mano laivas parplaukia į uostą, aš tris kartus įjungiu laivo sireną, kad žmona išgirstų. Ir tada važiuoju namo. O ten manęs jau laukia pietūs, butelis, ir pusnuogė žmona lovoje.
Lakūnas irgi pasisako:
- O aš kai skrendu namo, tai specialiai virš savo namų padarau viražą, kad žmona žinotų. Ir kai grįžtu į namus, manęs jau laukia pietūs, butelis, nuoga žmona lovoje…
Tada pareiškia vairuotojas:
- Žinot, o aš važinėju į tolimus reisus. Ir kai grįžtu namo, pastatau savo sunkvežimį už puskilometrio nuo namų, pasiimu laužtuvą ir tyliai einu namo. Ir žinot, kol kas dar nei vienas žmonos meilužis nepaspruko!

Pas firmos vadovą ateina apsiverkusi sekretorė:
- Žinot, aš nėščia… Pasidariau tyrimą, ir viskas rodo, kad aš pastojau tada, kai mes važiavome į seminarą… O kadangi ir aš ištekėjusi, ir jūs vedęs, tai man belieka tik nusižudyti…
Vadovas švelniai padeda jai ant peties ranką ir tėvišku balsu taria:
- Brangioji, aš visada žinojau, kad tavimi galima pasitikėti…