Du vyrukai kalbasi:
- Žinai, aš mačiau vakar tave išeinantį iš gėjų klubo…
- Cha, aš tai išėjau, o kodėl tu ten pasilikai?
- Tėti, o kas yra gėjai?
- Tai tokie žmonės, kurių užpakaliai ieško nuotykių.
Pora tokių malonių malonių vyrukų kalbasi:
- Kuo tu vardu?
- Tėvai mane vadina Petru… O draugai – Daiva…
Du draugai kalbasi:
- Va įsivaizduok, kad išėjai į žygį su draugais. Viduryje nakties atsibundi ir jauti, kad esi be triusikų, užpakalis išteptas vazelinu… Tu kam nors apie tai papasakotum?
- Manau, kad ne…
- Gal nori važiuoti į žygį?
Mikė Pūkuotukais laiko rankose du balionėlius ir garsiai mąsto:
- Jei aš paimsiu žalią balionėlį, bitės pagalvos, kad aš žaliasis… Kad saugau gamtą… Ir manęs negels…
- Hmmm…
- O jei paimsiu žydrą balionėlį, jos pagalvos…
- Hmmm…
- Ne, visgi aš paimsiu žalią balionėlį…
Važiuoja keliu du gėjai. Vienas užsimanė didelio reikalo ir sako kitam:
- Klausyk, Petrai, paleisk mane prie šio krūmo, aš tuoj grįšiu.
Po kelių minučių šis grįžta spiegdamas iš laimės:
- Greitai, greitai varom prie to krūmo.
- Kas buvo?
- Gimė, gimė.
- Kas gimė?
- Kaip kas, durniau, vaikas. Einam parodysiu.
Nuėjo prie to krūmo, kur buvo atliktas reikalas:
- Va, matai, rankytės, kojytės…
- Durniau, varlę apš…kai…
- Petreli, eik namo pietauti!
- Gerai, mamyte!
- Aš ne mamytė, o tėvelis!
- O koks ten velnias jus, pedikus, supras…
Žiema. Sibiras. Kolūkiečiai pjauna medžius… Labai didelis triukšmas… Ir pažadina du lokius… Na, lokiai, aišku, niekaip užmigti negali… Ir darbai baigėsi, ir naktis atėjo, ir rytas… O jie vis kaip negali užmigti, taip negali… Vienas atsisuka ir sako:
- Aš žinau, kaip galima užmigti, na, bet, manau, neverta prasidėti…
- Na, na… Sakyk, gal apsimoka… Juk jau para, kaip nemiegam…
- Na, aš girdėjau, kad reikia pasimylėti…
- Ne, ne… Baik tu, mes gi vyrai… Kaip mes taip?
- Jo, jo… Pabandykim paskaičiuoti iki tūkstančio…
Skaičiuoja ir iki tūkstančio, ir iki trijų… Nepadeda… Nervai neišlaikė vienam… Atsisuko ir sako:
- Na, davai, pasivarom.
Varosi varosi jie, ogi žiūri, kad pro langelį zuikis į juos spokso… Pasimetė lokiai… Gėda pasidarė… Nusprendė pasivyti zuikį ir priremti prie sienos, kad tas visam miškui neišpasakotų… Apjuoks gi…
Vejasi per mišką… Jau ir pavargo, pribėgo prie ežero, jau nedaug liko, kol sučiups žvairį. O žvairys tik strykt į eketę… Tą sekundę ir meška savo leteną įkišo paskui žvairį… Ir ištraukia meška iš eketės už pakarpos bebrą… Meška pakėlė bebrą… Žiūri į jį… O bebras sako:
- Nu što, pider… Abaznalsia???