Anekdotai.us

Žiema. Sibiras. Kolūkiečiai pjauna medžius… Labai didelis triukšmas… Ir pažadina du lokius… Na, lokiai, aišku, niekaip užmigti negali… Ir darbai baigėsi, ir naktis atėjo, ir rytas… O jie vis kaip negali užmigti, taip negali… Vienas atsisuka ir sako:
- Aš žinau, kaip galima užmigti, na, bet, manau, neverta prasidėti…
- Na, na… Sakyk, gal apsimoka… Juk jau para, kaip nemiegam…
- Na, aš girdėjau, kad reikia pasimylėti…
- Ne, ne… Baik tu, mes gi vyrai… Kaip mes taip?
- Jo, jo… Pabandykim paskaičiuoti iki tūkstančio…
Skaičiuoja ir iki tūkstančio, ir iki trijų… Nepadeda… Nervai neišlaikė vienam… Atsisuko ir sako:
- Na, davai, pasivarom.
Varosi varosi jie, ogi žiūri, kad pro langelį zuikis į juos spokso… Pasimetė lokiai… Gėda pasidarė… Nusprendė pasivyti zuikį ir priremti prie sienos, kad tas visam miškui neišpasakotų… Apjuoks gi…
Vejasi per mišką… Jau ir pavargo, pribėgo prie ežero, jau nedaug liko, kol sučiups žvairį. O žvairys tik strykt į eketę… Tą sekundę ir meška savo leteną įkišo paskui žvairį… Ir ištraukia meška iš eketės už pakarpos bebrą… Meška pakėlė bebrą… Žiūri į jį… O bebras sako:
- Nu što, pider… Abaznalsia???

Sėdi kartą ežiukas ant suoliuko liūdnas toks nusiminęs.
Prieina zuikis ir sako:
- Kas ežiuk yra?
Ežiukas sako:
- Eik netrukdyk!
Zuikis sako:
- Tai pasakyk padėsiu…
Ežiukas:
- Nu sėsk, pasakysiu…
Zuikis atsisėda, – nu kas ežiuk yra?
Ežiukas ir sako:
- Suoliukas išdažytas…