Pirmoji mano uošvienė buvo daug geresnė už antrąją – viską suprasdavo iš pirmo smūgio…
Dykumose smėlis įkaista taip, kad jame galima iškepti kiaušinius. Todėl kupranugariai turi ilgas kojas.
Smarkiai lyja. Staiga kažkas pabeldžia į duris. Vyriškis jas atidaro ir pamato savo uošvę. “Dėl Dievo meilės, mama, – taria jis. – Kodėl stovi lietuje? Eik namo”.
Vyras žmonai:
- Brangioji, sulakstyk į parduotuvę alaus?
- Ne. Nenoriu. Tingiu.
- Na sulakstyk, ką? Dėl gražių akių?
- Ne. Neisiu.
- Na, būk gera? Dėl sveikų dantų?
Kalbasi du lokiai:
- Žinai, vakar grįžtu iš medžioklės.. Lendu į urvą, o ten taip smirda… Alkoholiu… Pažiūriu: ogi kažkoks žmogėnas guli. Pajudinau, tas atsibudo, pažiūrėjo į mane ir sako: “Vo bl***, uošvienė atvažiavo!”
Kol netarnavau kariuomenėje, miegodavau ramiai – žinojau, kad kariuomenė mus saugo… Kai tarnavau, miegodavau mažai – tas kareiviškas gyvenimas… Dabar išviso nemiegu – žinau, kas mus saugo.
Mokytoja – vaikams:
- Na, kuris iš jūsų žinote, ką reiškia kelio ženklas, kuriame nupieštas suaugęs žmogus, laikantis už rankos vaiką?
Ranką pakelia Petriukas:
- Aš žinau, tai reiškia “Atsargiai – pedofilai”!