Anekdotai.us

Plentas. Policininkas Vileniškis stovi ir tikrina pravažiuojančių mašinų greitį. Kartais sustabdo vieną, kartais kitą… Staiga mato lėtai, kaip traktorius, atvažiuojančią mašinytę. Mašinytė važiuoja taip iš lėto, kad policininkui kyla įtarimai. Jis mosteli lazdele, mašinytė sustoja. Policininkas Vileniškis prieina ir mato, kad mašinoje sėdi penketas persigandusių blondinių. Paklausia tos, kuri už vairo:
- Kodėl taip lėtai važiuojate?
- Taigi… Kai įvažiavau į šitą kelią, tai ten buvo ženklas… Parašyta buvo “24″… Tai ir stengiausi važiuoti tokiu greičiu…
- Tai buvo ne greičio ribojimo ženklas, o šio plento numeris.
- Aaa…. Ėėė…
Policininkas Vileniškis nenurimsta, o nutaria viską išsiaiškinti iki galo:
- Sakykite, ar viskas tvarkoje?
- Aaa… Taippp…
- O kodėl jūs atrodote tokios išbąlusios, išsigandusios?
- Aaa… Matote, mes tik ką įsukome iš kito plento… Jo numeris buvo “217″…

Į foto studiją užėjo būrys kinų. Aišku, fotografuotis. Befotografuodamas kokį 5-ą kiną fotografas sumąstė: “kam čia vargintis, jie gi visi vienodi, padarysiu krūvą vienos nuotraukos kopijų ir išdalinsiu…”.
Kitą dieną vienas iš tų kinų atėjo atsiimti savo nuotraukos:
- Manio notlauka, plasyti!
- Štai, imkite.
- Tai ni manio notlauka!
- Kaip tai ne jūsų, čia gi jūsų veidas?
- Veidas manio, malskiniai ni manio!

Skambutis į radiją:
- Laba diena, mano vardas Kristina, aš norėčiau perduoti palinkėjimą savo viršininkui.
- Ir ko jūs norėtumėte palinkėti?
- Norėčiau jam palinkėti maišo prezervatyvų.
- Jūs turbūt norėtumėte palinkėti jam daug sekso, ar ne?
- Ne. Aš norėčiau, kad tokie idiotai nesidaugintų!

“Seneli, sveikinu tave su šventėmis. Ir noriu labai paprašyti vieno dalyko: kad mano tėtis ir mama vėl gyventų kartu. Petriukas.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Mielas Petriuk, malonu buvo gauti tavo laišką. Pabandyk suprasti, nieko čia padaryti neįmanoma. Tavo tėtis dabar gyvena su tavo aukle, kuri yra jauna ir labai seksuali. Nejaugi tu manai, kad jis grįš pas tavo frigidišką mamą, kuri nuolat inkščia dėl ko papuola? Atėjo laikas atsisakyti tokių svajonių. Gal geriau aš tau padovanosiu naują “Lego” konstruktorių! Tavo Senelis Šaltis.”

“Seneli, aš padėjau tau ir Snieguolei pieno ir sausainių, o tavo elniams ir kiškiams – morkų. Linkėjimai – Daivutė.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Miela Daivute, dėkui tau už gerus norus, tačiau nuo pieno man paleidžia vidurius, o nuo morkų mano elniai bezda man į veidą. Geriau palik man po eglute butelį degtinės. Jei gali – didesnį. Tavo Senelis Šaltis.”

“Seneli Šalti, kuo tu su Snieguole užsiimi likusias 364 dienas? Kur tu gyveni? Ar Šiaurės Poliuje? Ar darai vaikams žaisliukus? Geriausi linkėjimai – Vytukas.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Brangus Vytuk, visi žaislai gaminami Kinijoje. O aš su Snieguole gyvenu Kėdainiuose, kur turiu vieno kambario butą. Mes tenai su Snieguole didžiąją dalį laiko filmuojame pornografinius filmus. Laisvu nuo darbo metu aš geriu vietinėje užeigoje degtinę, kartais dalyvauju muštynėse. Nepyk, bet tu pats norėjai sužinoti tiesą, Vytuk.”

“Seneli Šalti, kodėl tu visada ateini į namus, kai mes miegame? Lina.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Linute, tu tokia naivi, kad tuo sunku patikėti. Tikiuosi, kad tau pavyks užaugus susirasti normalų darbą. Šiais metais aš tyčia neužeisiu į jūsų namus. Senelis Šaltis.”

“Seneli Šalti, aš labai noriu, kad tu šiais metais padovanotum man šuniuką. Aš labai labai noriu! Prašau, Seneli Šalti, padovanok man šuniuką! Labai prašau! Prašau, prašau, prašau! Šuniuką, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, ar gali padovanoti man šuniuką? Jonukas”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Jonuk, tavo įkyrus zyzimas ir žliumbimas gali suveikti su tavo tėvais, bet tik ne su manimi. Pasirink vieną iš dviejų: arba vėl gauni dovanų megztinį, arba dovanų nebus iš viso. Senelis Šaltis.”

Blondinė važiuoja į kitą miestą, tačiau pakeliui baigiasi benzinas. Mašina sustoja, blondinė išlipa… Ima apžiūrinėti mašiną… Nieko nesupranta. Po kiek laiko šalia jos sustoja kita blondinė, matyt, norinti padėti. Irgi apžiūri mašiną, paskui taria:
- Žinai, aš supratau, matyt iš padangų išėjo oras. Reikia jas pripūsti!
- O kaip?
- Na, nežinau… Gal paprastai, burna…
Abi blondinės ima pūsti orą į padangas. Tuo tarpu pro šalį važiuoja policininkas Vileniškis, kuris, pamatęs blondines, iškart susivokia, kuo jos užsiiminėja. Policininkas sustoja šalia blondinių ir taria:
- Atleiskite, kad trukdau, bet ar nemanote, kad taip jūs padangų niekada nepripūsite?
- O kodėl gi?
- Taigi visi mašinos langai atidaryti!

Jungtinės Valstijos, viena iš pietinių valstijų. Plentu milžinišku greičiu lekia “Ferrari”. Mašiną pastebi šerifas, puola vytis, po kiek laiko kažkaip sustabdo. Prieina prie “Ferrari”, o ten – tokia miela graži blondinė. Prasideda pokalbis.
Šerifas, su pasitenkinimu:
- Iš jūsų bauda už greičio viršijimą!
Blondinė (nustebusi sumirksi):
- Ką? Virš… ko? Iš manęs ką?
Šerifas, pasityčiojamai:
- Greitis yra atstumas, kurį nuvažiavote, padalintas iš laiko, kurį važiavote… O bauda – tai suma pinigų, kurią privalote sumokėti…
- O iš kur jūs žinote, iš kur aš važiavau? Sekėte mane nuo pat namų, žinote, kur aš gyvenu?
- Aš nežinau, kur jūs gyvenate.
- Kaip tai nežinote? Jūs gi pats tik ką prisipažinote, kad išmatavote atstumą, kurį aš pravažiavau! O aš važiuoju iš namų!
Šerifo balse pasigirsta nuovargis:
- Greitį mašinoje rodo spidometras. Aš važiavau paskui jus ir žiūrėjau į spidometrą. Jūs viršijote leidžiamą greitį.
Blondinė (nustebusi sumirksi):
- Kas yra spi… do… metras?
Šerifas (pradeda nervuotis):
- Žiūrėkite, jūsų mašinoje yra toksai ratukas. Matote? Ant jo yra rodyklytė. Matote? Kai jūs važiavote, šita rodyklytė buvo štai už šito brūkšniuko!!!
- O iš kur jūs tai žinote? Jūsų gi čia nebuvo! Kaip jūs tai nustatėte? Aš turiu skubiai paskambinti savo advokatui!!!
Šerifą apima neviltis:
- Skambinkite…
Blondinė išsitraukia mobilų telefoną, greitai surenka numerį ir ima šaukti:
- Žoržai, Žoržai!!! Aš plente numeris 19!!! Greitai atvažiuok!!! Mane sustabdė nepažįstamas vyras, kuris prisipažino, kad neteisėtai seka mane nuo pat namų ir dar, jis įtaisė mano mašinoje kažkokį daiktą, kuris stebi viską, ką aš darau, ir dabar tas vyras reikalauja iš manęs pinigų!!!
Šerifas greitai įsivaisduoja teismą, blondinės advokatą, ilgus posėdžius, naujus kvailos blondinės nusišnekėjimus… Išsigąsta ir greitai taria:
- Ledi, atleiskite, aš jus su kažkuo supainiojau, galite važiuoti, jūs laisva.
Blondinė padeda ragelį, parodo šerifui įžeidžiantį gestą, numina greičio pedalą iki pat dugno ir nulekia plentu tolyn. Šerifas, susimąstęs, pats sau taria:
- Na, ir kuris iš mūsų yra buka blondinė?…

Taksi. Įlipa keleivis, atsisėda ant užpakalinės sėdynės, tyliai važiuoja sau… Po kiek laiko patapšnoja vairuotojui per petį ir sako:
- Ei, drauguži…
Vairuotojas staiga pašoka, trenkiasi galva į lubas, paspaudžia greičio pedalą, paleidžia vairą iš rankų, paskui paspaudžia stabdį, sukriokia, vos ne vs išsisuka nuo stulpo, išlekia į priešingą eismo juostą, nuslysta link namo kampo… Žodžiu, vos neužsimuša. Mašina, galų gale, laimingai sustoja. Keleivis išlemena:
- Atttleiskite… Nežinojau, kad taip jus išgąsdinsiu…
Į jį atsisuka perbalęs vairuotojas:
- Nnnniekk-ko ttt-okio… Aš tiesiog pirmą dieną dirbu taksi….
- O anksčiau kur jūs dirbote?
- Anksčiau… Katafalką vairavau…

Prieš svarbios komisijos atvykimą, pulko vadas nutarė gerai išmuštruoti kareivius. Visus susikvietė ir pareiškė:
- Pas mus atvyks komisija, kurios vadovas, generolas Jonaitis, visada klausinėja kareivių trijų dalykų: kiek kareiviui metų, kiek laiko jis tarnauja, koks gyvenimas – civilinis ar kariškas, labiau patinka! Jūs privalote iškalti atmintinai atsakymus, eilės tvarka: 20 metų, 6 mėnesius, abu! Kas neįsimins, tą supūdysiu kaliūzėje!!!
Po savaitės atvyko komisija. Generolas priėjo prie vieno kareivio ir ėmė klausinėti:
- Kiek laiko tarnauji?
- 20 metų!
- O koks tavo amžius?
- 6 mėnesiai!
Generolas pamąsto… Tada paklausia dar:
- Kaip manai, kuris iš mūsų silpnaprotis?
- Abu!