Sesija. Egzaminas. Studentas, nieko neišmokęs, ateina į egzaminą – ateit vis tiek gi reikia, nors iš vakaro ir stipriai buvo “baliavota”. Egzaminuoja solidaus amžiaus Profesorius. Atėjo eilė Studentui atsakinėt. Ko neklausia Profesorius, nieko studentas nežino.
- Neišlaikėte, kolega, – sako, o Studentas meta paskutinį kozirį:
- Jeigu jūs, Profesoriau, neatsakysit į mano klausimą, kurį užduosiu, ar “patenkinamai” parašysit?
Pagalvojo Profesorius, kokį klausimą šitas atsilikėlis gali sugalvot, kad aš – profesorius – neatsakyčiau ir sako:
- Klausk.
Paklausė Studentas, kaip sukalt slieką į žemę. Profesorius galvojo, galvojo, bet niekaip negalėjo atsakyt Studentui. Parašė jam “patenkinamai”, pasirašė ir laukia atsakymo. O Studentas sako:
- Reikia slieką gerais klijais sutept ir palaukt, kol išdžius. Logiška.
Praeina pusmetis. Sesija. Egzaminas. Vėl ateina tas pats Studentas pas tą patį Profesorių egzamino laikyt. Ir vėl nieko nemoka. Prieina prie jo “pasiruošęs”, tipo, ir galvoja: “Dabar tai tikrai bus “pravalas”!”. O Profesorius paima iš jo įskaitų knygelę, įrašo “puikiai”, pasirašo, išsiima iš vienos kišenės 20 litų, paduoda kartu su knygele ir sako:
- Čia tau nuo manęs.
Iš kitos kišenės išsiima 100 litų, duoda Studentui ir sako:
- Čia tau nuo mano žmonos.
Tiems, kurie buvo neatidūs arba “nepilnamečiai”, padėsiu: Profesorius buvo solidaus amžiaus vyriškis.
Sėdi universiteto valgykloje dėstytojas. Valgo. Ateina prie jo studentas, atsisėda. Dėstytojas negali patikėti: juk dėstytojų stalas! Sako studentui:
- Žąsys ir kiaulės prie vieno stalo neėda.
- Tada žąsys išskrenda, – ir studentas nueina prie kito stalo.
Dėstytojas susinervina “Na, atkeršysiu tam akiplėšai per sesiją”.
Ateina sesija. Studentas ramiai į visus dėstytojo klausimus atsako. Dėstytojas nervinasi – reikia 10 parašyti, bet ranka nekyla.
- Galima paskutinį klausimą? Įsivaizduok – eini mišku ir du maišai padėti. Viename pinigai, kitame – protas. Abu pilni, tokio pat svorio. Kurį renkiesi?
- Pinigus, – nemirktelėjęs atsako studentas.
Dėstytojas triumfuodamas atsako:
- Aš rinkčiausi protą.
- Kam ko reikia, tas tą ir ima, – “suvaro” dėstytoją mokinys.
Dėstytojas raudonas iš pykčio. Nerašo ranka 10 nors tu ką. Įraito – “Debilas”.
Studentas gražiai padėkoja, nepažiūri į knygelę ir eina namo. Namie atsiverčia, perskaito ir skambina dėstytojui.
- Labas vakaras! Gerbiamas dėstytojau, jūs knygelėje pasirašėte, bet pažymį įrašyti tai pamiršote…