Mylėk taip, lyg tavęs niekuomet neišduotų,
Dirbk taip, lyg niekada nereiktų pinigų,
Šok taip, lyg tavęs niekas nematytų,
Dainuok taip, lyg tavęs niekas negirdėtų,
Gyvenk taip, kaip gyventum rojuje!
Angelai rojuje surado dešrelę. Kadangi niekaip negalėjo išsiaiškinti, kas tai per daiktas, nuėjo pasiklausti pas šv. Mariją. Ta apžiūrėjo ir sako:
- Labai panašu į šventąją dvasią, tik ta didesnė buvo…
Numirė viena blondinė ir eina prie dangaus vartų. O ten stovi eilutė. Reikia laukti. Staiga iš už vartų pasigirsta šaižus riksmas. Blondinė, pakraupusi, klausia šv. Petro:
- Kas čia buvo?
Šv. Petras:
- Nieko, tik vienam žmogeliui galvoje skylę išgręžė, kad aureolę galima būtų pritvirtinti.
Po kiek laiko pasigirsta dar baisesnis riksmas.
Blondinė:
- O kas čia dabar?
Šv. Petras:
- Ai, čia kitam nugaroje porą skylių padarė. Sparnams įstatyti.
Blondinė, apakusi, ėmė trauktis link laiptų į pragarą.
Šv. Petras:
- Ė, ten tau negalima. Ten tave visaip prievartaus ir žagins.
Blondinė:
- Nieko, aš tam jau turiu skyles. Gręžti nereikės.
Vieną sykį ateina Marytė pas tėvą ir klausia:
- Tėte, kodėl pas mane nėra tokio kabančio, kaip pas Petriuką? Pas mane kažkokia skylutė.
Tėvas pagalvojęs atsakė dukrai:
- Na, pas tave rojaus vartai, o pas Petriuką yra raktas nuo rojaus vartų!
- Och, velnias!!!- suriko Marytė. – O, jis man sakė, kad ten dūdelė ir liepė pūsti !!!