Anekdotai.us

Lipa alpinistas į uolą ir beveik jau užlipo. Tik žiūri, ant uolos ežiukas su žirklėmis stovi. Ežiukas klausia alpinisto:
- Kas tu toks?
- Aš alpinistas, o tu kas toks?
- O aš ežiukas… ežiukas zapadlistas, – ir nukirpo virvę.

Eina ežiukas per mišką ir tempia paskui save pilną grybų ir obuolių krepšį. Jį sutinka lapė ir klausia:
- Ežiuk, kur eini?
- Einu pasikarti.
- O kam tau tas krepšys?
- O kas ten žino, kiek laiko reikės kabėti?

Ėjo ežiukas per mišką ir meditavo:
- Aš nepavargęs, aš nepavargęs…
Bet greitai pavargo. Atsisėdo ant kelmelio ir meditavo toliau:
- Aš ne ežiukas, aš ne ežiukas…

Bėga ežiukas per mišką ir rėkia:
- Klausykite žvėrys! Turiu jums gerą naujieną! Labai geras dėdė padovanojo mums visiems dešimt sausainių! Po aštuonis kiekvienam!
Iš krūmų išlenda vilkas:
- Tu ką, kvailas ežiuk? Skaičiuoti nemoki? Iš viso dešimt sausainių, o tu sakai, kad po aštuonis kiekvienam?
- Nieko nežinau! Aš savo aštuonis jau suvalgiau! – atsakė ežiukas…

Vejasi gaidys višta, o toji galvoja: „Ką čia man daryti? Jei toliau bėgsiu, tai durna būsiu. Jei pasiduosiu, tai išvadins kekše. Aj… geriau tai aš pargriusiu…“

Draugas klausia Petriuką:
– Kaip veikia pelėkautai, kuriuos neseniai sukonstravo tavo tėvas?
– Tiesiog puikiai. Kas rytą šalia jų randame dvi peles, kurios nugaišta iš juoko, išvydusios tokį technikos stebuklą.

Atspėk mįslę: “Žalias, bet žydras, kas?”, – paklausė krokodilas Gena, švelniai glostydamas Kūlverstuką…

Anksti rytą kalnų ganykloje pasirodo pirmieji turistai. Piemuo šaukia savo sūnui:
- Sūnau, varyk iš tvarto avis! Turistai atėjo pasigėrėti kalnų ožkomis!