Anekdotai.us

Nutarė Petriuko tėvai pasimylėti. Bet Petriukas vis namuose trinasi, niekur eiti nenori. O butas – vieno kambario. Na, tėvai ir sugalvojo klastą – liepė eiti Petriukui į balkoną, ir pasakoti, kas vyksta kieme. Na, ir pasakoja Petriukas, balkone stovėdamas:
- Va, bobulės kokios tai šnekasi… Santechnikas Vasia girtas į kiemą išlindo… Antanaičiai vėl dulkinasi…
Petriuko tėvas iš kambario:
- Palauk, palauk, o iš kur tu tai žinai? Tu juos matai?
Petriukas atsako:
- Ne, tiesiog Onutė balkone stovi…

Petriuko mamytė virtuvėje girdi, kaip įsijautęs mažius svetainėje žaidžia su dižiuliu žaisliniu geležinkeliu:
- Visi šunsnukiai, kas jau atvažiavote, py**inkit na**ui iš traukinio ir atlaisvinkit kuo greičiau vietą kitiems. O tie py**ukai, kas tik dabar susiruošėt važiuoti, paruošiat bilietus ir greit lipate su savo čemodanais, sėdate ir varom. Traukinys š**anciu nelaukia!
Mama, pašiurpusi, šoka prie Petriuko:
- Šiuose namuose toks leksikonas nevartojamas. Dabar eik į savo kambarį, ten stok į kampą dviems valandoms, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi vėl būti laisvas.
Padarė pietus, paskaitė laikraštį, na, ir po poros valandų į virtuvę atslinko Petriukas:
- Mama, gal jau galiu žaisti, dvi valandas kampe jau atstovėjau…
Mama:
- Gerai, atbuvai bausmę, gali vėl žaisti.
Petriukas grįžo prie geležinkelio. Ir girdisi vėl:
- Atvykusius keleivius prašome tvarkingai palikti vagoną, nepamirškite savo daiktų. Išvykstančius prašome neskubėti, susinešti visą savo bagažą į vidų, patogiai įsitaisykite…
Mama šypsosi patenkinta ir nustebusi. O Petriukas tęsia:
- Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tie, kuriuos už**so dviejų valandų vėlavimas, eikit ir skųskitės tai stervai virtuvėje!

Gimtosios kalbos pamoka. Mokytoja klausia vaikų:
- Sugalvokite sakinį, kuriame būtų žodžiai “turbūt” ir “kadangi”.
Jonukas kelia ranką:
-Tėtė turbūt parneš daug pinigų, kadangi daug dirbo.
-Labai gerai, Jonuk.
Marytė kelia ranką:
-Mano brolis turbūt bus mokslininkas, kadangi labai gerai mokosi.
-Labai gerai, Maryte. Dabar tu Petriuk.
-Močiutė su laikraščiu nuėjo į mišką.
-Petriuk, o kur gi čia “turbūt” ir “kadangi”?
-Turbūt šikti, kadangi skaityti nemoka…

Petriukas išėjo į mišką ir paklydo. Bet greitai grįžo.
- Kur tu buvai dingęs? – užsipuolė jį mama.
- Aš buvau miške. Mačiau, kaip nuogas dėdė gaudė nuogą tetą.
- Nereikėjo į juos žiūrėti, – subarė mama. – Taip elgiasi tik kvaili žmonės.
Petriukas išplėtė akis:
- Mamyte, negi mūsų tėvelis kvailys?

Mokykloje nauja mokytoja susipažįsta su mokiniais:
- Koks tavo vardas?
- Jonukas.
- Ačių, Jonuk. O tavo?
- Kazytė.
- Ačiū, Kazyte, koks gražus vardas! O tavo?
- Valink iš čia!
- Ačiū…Tu čia man?!
- Slysk iš čia žertva! Eik …!
- Vaikai, koks jo vardas?
- Petriukas.
- Petriuk! Greitai pas direktorių! – sako mokytoja.
Petriukas:
- Aš pas tą žąsiną neisiu. Jo kojinės smirda!
Mokytoja nubėga pas direktorių ir viską papasakoja. Tas persiutęs:
- Kas sakė, kad mano kojinės smirda? Kuri klasė?
- 2a. Petriukas!
- Nu, tada einu skalbti.
- O ką man daryti?
- O ką, nesakė kur eiti?

Kalėdų proga Petriukui padovanojo gitarą. Kitą dieną mama jo ir klausia:
– Na, ar patiko gitara?
– Taip, labai.
– Tai kur ji?
– Išmečiau.
– Kodėl?!
– Viduje buvo skylė.

Mokytoja trečiaklasiams seka pasaką apie 3 paršiukus:
- Vieną dieną jis nuėjo pas ūkininką ir paprašė šiaudų. Kaip manote, vaikai, ką ūkininkas pasakė?
Petriukas kelia ranką:
- Žinau! Jis atsakė: “O,geras!Kalbanti kiaulė!”