Anekdotai.us

Grįžta vyras namo iš medžioklės, numeta ant stalo krūvą ežiukų ir sako žmonai:
- Va ežiukų prišaudžiau. Tau apykaklė, o uošvei įklotai batams bus…

Susitinka Petras su Antanu – 100 metų nesimatė
P: Girdėjau vedei.
A: Jo jau pora metų kartu gyvenam.
P: Ir kaip, turbūt labai patenkintas?
A: Nelabai, geriau jau būčiau nesiženijęs…
P: Tai ko nesiskiri? Gal labai gera meilužė?
A: Kad ne… guli kaip lenta ir tiek.
P: Gal skaniai valgyt daro?
A: Irgi ne – namuose beveik nevalgau…
P: Gal gera labai?
A: Nu kad irgi ne – gnydyja pastoviai, nervus gadina…
P: Tai kame kampas?…
A: Žinai kai jinai pašika tai pas ją šūduose tokios baltos kirmėlytės būna ir ant jų labai gerai kimba… Bet tu ne žvejys – nesuprasi…

Nulūžo girta Raudonkepuraitė miške ant takelio. Ėjo takeliu karvė,pamatė miegančią girtą Raudonkepuraitę. Sako reikia prikelti dar vilkas ras, išprievartaus. Priėjo ji prie Raudokepuraitės, apžergė galvą, ir su tešmenimis jei per galvą. Tekšt Tekšt. Raudonkepuraitė prabunda dar visa girta rankom mosikuoja ir šaukia.
- Berniukai berniukai, palaukit ne visi iškarto.

Gyveno kartą vaikų namuose vargšė Marytė. Neturėjo ji nei rankų, nei kojų…Ir tik vieną vienintelį dantuką…O labiausiai Marytę vaikų namuose džiugindavo Kalėdos. Visi vaikau krykštaudavo iš laimės, gavę dovanų…Ir išaušo Kalėdų rytas. Visi vaikučiai bėga prie eglutės, renkasi sau skirtas dovanėles…Ir Marytė stengiasi neatsilikti: Iš paskutiniųjų kabinasi savo vieninteliu dančiu į parketą, šliaužia…Visa susiplūkus ir suprakaitavus Marytė prišliaužia prie Kalėdų eglutės, o ten kaip tik likusi viena dovanėlė jai. Marytė vėl plešia dantuku popierių, mėto į šalį,galiausiai išvynioja savąją Kalėdinę dovanėle ir taria:
- Na va. Ir vėl šokdynė…