Jaunavedžiai sugalvojo praleisti medaus mėnesį kaime. Pas senutę išsinuomavo kambarį ir pradingo. Po trijų dienų sunerimusi senutė šaukia:
- Ei, kur prapuolėt. Ar gyvi? Gal valgyti norite?
- Gyvi, močiute. Mes valgome meilės vaisius.
- Gerai. Tik lupenų nuo tų vaisiu nemeskit per langą. Mano žasys springsta.
Lenkas ir rusas susitinka. Rusas sako:
- Žinot, Jūs, lenkai, labai kvailą herbą išsirinkote. Na, kam jums erelis? Geriau kengūrą būtumėt nusipiešę.
- O kam?
- Kaip tai kam? Kišenės tuščios, o šokinėjate.
- Ach, taip? Tada jums geriausiai į herbus tiktų kupidonas!
- Kodėl?
- Subinės plikos, ginkluoti iki dantų ir lendate prie visų su savo meile!
Mylėk taip, lyg tavęs niekuomet neišduotų,
Dirbk taip, lyg niekada nereiktų pinigų,
Šok taip, lyg tavęs niekas nematytų,
Dainuok taip, lyg tavęs niekas negirdėtų,
Gyvenk taip, kaip gyventum rojuje!
Anatomijos egzaminas. Studentas piešia žmogaus kūną… Pradeda dėstyti, kas ir kaip. Staiga profesorius jį pertraukia:
- Jaunuoli, manau, kad jūsų piešinyje trūksta vienos detalės…
- Kokios?
- Žinote… Na, kai jūs vaikštote su gražia mergina… Jūs pajuntate kažką… Suprantate, apie ką aš kalbu?
- Taip…
Studentas greitai pataiso piešinį ir atsisuka į profesorių. Tas pažiūri į pataisymus ir taria:
- Na, kai aš buvau jaunas ir eidavau pasivaikščioti su mergina, aš pajusdavau meilę širdyje…
Vyrukas, tarnaujantis armijoje, gauna laišką iš mylimos merginos: “… noriu išsiskirti… grąžink man mano nuotrauką…”. Kareivėlis susinervina, pereina per visus savo tarnybos draugus, surenka visų merginų nuotraukas, ir išsiunčia buvusiai drugei, rašydamas: “Atleisk, neatsimenu, kuri iš šių nuotraukų tavo. Saviškę pasilik, o likusias prašau grąžinti”.
Anglas turi žmoną ir meilužę. Myli žmoną.
Prancūzas turi žmoną ir meilužę. Myli meilužę.
Žydas turi žmoną ir meilužę. Myli mamą.
Rusas turi žmoną ir meilužę. Myli tėvynę.
Įsimylėjo vaikinas ir mergina vienas kitą. Labai smarkiai ir iš pirmo žvilgsnio. Tą patį vakarą nuėjo pas jį į namus ir ėmė myluotis. Vaikinas ją nurengė, ir, pabandęs pradėti meilės aktą, pajuto kliūtį. Labiau pasistengęs, ją įveikė…
Praėjus pusvalandžiui, jis, besikalbėdamas su drauge, tarė jai:
- Jei būtum pasakiusi, kad esi mergaitė, aš būčiau palaukęs…
- Jei būtum palaukęs, – tarė ji, aš būčiau spėjusi nusimauti pėdkelnes!
Tostas vestuvių proga:
Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jūs turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilės!