Anekdotai.us

Vyrukas, tarnaujantis armijoje, gauna laišką iš mylimos merginos: “… noriu išsiskirti… grąžink man mano nuotrauką…”. Kareivėlis susinervina, pereina per visus savo tarnybos draugus, surenka visų merginų nuotraukas, ir išsiunčia buvusiai drugei, rašydamas: “Atleisk, neatsimenu, kuri iš šių nuotraukų tavo. Saviškę pasilik, o likusias prašau grąžinti”.

Kol netarnavau kariuomenėje, miegodavau ramiai – žinojau, kad kariuomenė mus saugo… Kai tarnavau, miegodavau mažai – tas kareiviškas gyvenimas… Dabar išviso nemiegu – žinau, kas mus saugo.

Prieš svarbios komisijos atvykimą, pulko vadas nutarė gerai išmuštruoti kareivius. Visus susikvietė ir pareiškė:
- Pas mus atvyks komisija, kurios vadovas, generolas Jonaitis, visada klausinėja kareivių trijų dalykų: kiek kareiviui metų, kiek laiko jis tarnauja, koks gyvenimas – civilinis ar kariškas, labiau patinka! Jūs privalote iškalti atmintinai atsakymus, eilės tvarka: 20 metų, 6 mėnesius, abu! Kas neįsimins, tą supūdysiu kaliūzėje!!!
Po savaitės atvyko komisija. Generolas priėjo prie vieno kareivio ir ėmė klausinėti:
- Kiek laiko tarnauji?
- 20 metų!
- O koks tavo amžius?
- 6 mėnesiai!
Generolas pamąsto… Tada paklausia dar:
- Kaip manai, kuris iš mūsų silpnaprotis?
- Abu!

Kareivis prašosi išleidžiamas atostogų:
- Tamsta leitenante! Žmonai gimdyti laikas!
Leitenantas išleidžia jį savaitei. Kai kareivis grįžta, klausia:
- Na, tai kas gimė? Berniukas ar mergaitė?
- Nežinau tamsta! Po 9 mėnesių bus aišku!

Vienas vyrukas labai norėjo išsisukti nuo kariuomenės. Jis nutarė įrodyti medicininei komisijai, kad yra trumparegis ir, norėdamas, kad jo žodžiai būtų patvirtinti, kaip liudininkę pasiėmė savo sužadėtinę. Komisija, vos ją pamačiusi, pripažino jį regėjimo invalidu.

Eina leitenantas per kareivines. Mato – kareivis valgo arbūzą, o sėklytes gražiai išrenka ir deda ant popieriaus. Leitenantas labai nustemba ir klausia:
- Eilini, o ką čia darote? Kodėl jūs tas sėklytes renkate?
- Renku pardavimui, tamsta! Jos labai intelektą didina, smegenims sveika! Pardavinėsiu jas po penkis litus!
- Hmmm… Tikrai? Gerai, parduok ir man vieną, reikia išbandyti…
Kareivėlis parduoda karininkui sėklytę, karininkas nueina į šalį, sukramto vieną arbūzo sėkla, kažką pamasto ir grįžta atgal:
- Eilini! Betgi aš už tuos penkis litus galėjau visą arbūzą nusipirkti, su visa krūva sėklų!
- Tikrai taip tamsta, matote, jau sėklytės veikia!
- Hmmm… Na jo… Hmmm… Žinai ką, parduok man dar kokias dešimt sėklyčių?

Eina generolas per dalinį. Mato – kažkoks leitenantas kareivį auklėja:
- Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …
Generolas prieina prie leitenanto ir sako:
- Na kas čia per tvarka pas jus! Negalima gi taip žiauriai elgtis su kariais. Taigi galite kaip nors kultūringiau… Pavyzdžiui, liepkit kareiviui atnešti jums arbatos iš valgyklos. Kai atneš, paklauskit, kodėl šalta ir liepkit iš naujo atnešti. Kai atneš, paklauskit, kodėl be cukraus ir vėl liepkit iš naujo atnešti, o kai vėl atneš, tada paklauskit, kodėl stiklinėje, o ne puoduke, na ir taip toliau. Va žiūrėkit!
Generolas sustabdo pro šalį bėgantį kareivį ir sako jam:
- Eilini, atnešk man arbatos!
- Taip, tamsta! Jums šaltos ar karštos?
- Karštos!
- Taip, tamsta! O su cukrumi, ar be?
- Su cukrumi!
- O puoduke ar stiklinėje?
- Eilini! Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …