Anekdotai.us

Kuklus vyrukas užeina į barą. Pamato mielą prie baro sėdinčią merginą, atsisėda netoliese. Po kokios valandos nedrąsiai prieina ir pabando užkalbinti:
- Ar jūs neprieštarautumėte, jei aš pasiūlyčiau susipažinti?
Mergina atsisuka į vaikiną ir iš visos gerklės suspiegia:
- NEEEEEE!!!! Aš nemiegosiu su Tavim!!!!!!
Baro lankytojai, visi kaip vienas, atsisuka. Vyrukas, pasijutęs beviltiškai, nuspūdina šalin. Po kelių minučių mergina prie jo prieina ir, nusišypsojusi, taria:
- Atleiskite, kad priverčiau jus pasijusti nepatogiai… Matote, esu psichologijos studentė ir tyrinėju žmonių elgesį nestandartinėse situacijose…
Vyrukas išsprogina akis ir iš visų plaučių užrinka:
- Kaip suprasti, UŽ DU ŠIMTUS LITŲ???!!!!!

Nusprendė kartą senmergė pagaliau ištekėt ir likusį gyvenimą ramiai nugyvent su vyru. Padavė į laikrašti skelbimą, kuriame išvardino 3 sąlygas:
a) kad vyras nesimuštu,
b) kad nuo jos nepabėgtų,
c) kad butu nepakeičiamas lovoje.
Visą savaitę netilo telefonas. Kandidatai ir skambino, ir rašė laiškus… Tačiau nei vienas netiko.
Senmergė jau nebežino ką daryt. Tik staiga – skambutis į duris. Senmergė prieina, atidaro, žiuri – ant kilimėlio guli vyras be rankų ir be kojų. Senmergė klausia:
- O ko čia tau reikia?
- Tai aš pagal skelbimą.
- O tu reikalavimus žinai?
- Žinau. Matai – aš ranku neturiu, reiškia nesimušiu. Kojų neturiu, reiškia nepabėgsiu.
Senmergė:
- O kaip dėl nepakeičiamumo lovoj?
Vyriokas: – O kuo gi aš paskambinau?…