Ligoninė, iš distrofiko palatos šauksmas:
- Gelbėkit, padėkit!
Įbėga seselė, žiūri prie lubų distrofikas prilipes.
- Padėkit! Pasakykit, kad kitam aukšte nustotų grindis siurbti!
Visiuomeniniame transporte stovi distrofikas. Sėdinti senolė klausia:
- Kodėl toks kūdas?
- Aš studentas.
- Tai gal labai daug mokaisi?
- Ne. Vidutiniškai.
- Tai gal atsisėt nori?
- Ne. Pastovėsiu.
- Tai duok lietpaltį palaikysiu.
- Čia ne lietpaltis, čia mūsų pirmūnas.
Ruduo. Sanatorija. Pro langą į krentančius lapus liūdnai žiūri distrofikas:
- Eh… Lapai krenta… Kiek žmonių užmušė…
Turite kalbos defektų? Mikčiojate? Jums padės imunocelistonatriochlorhidrokarbonatas. Teiraukitės šio naujo medikamento visose vaistinėse!
- Nežinau ką ir daryti. Tarakonai užkankino. Laipioja visur – ramybės neduoda.
- O tu nusipirk kreidutes nuo tarakonų.
- Ir ką, padeda??
- Tai aišku. Pažiūrėk pas mane – sėdi sau kamputyje, paišo…
Vaistinėje didžiulė eilė. Staiga pro duris įbėga uždusęs vaikinas ir per visą vaistinę sušunka:
– Praleiskit mane, ten žmogus guli!!
Žmonės prasiskiria, tas prieina prie kasos, pasilenkia ir tyliai sako:
– Man pora prezervatyvų…
Kalbasi du kaliniai:
- Už ką sėdi.
- Už tai, kad darbe fortkę atidariau.
- Nejuokauk!
- Dirbau povandeniniam laive…
Pasiklydo geologas taigoje ir rėkia:
- Žmoooonėėėės!!!!!
Čiukčia už medžio stovi:
- Aha, taigoj tai “žmonės”, o Maskvoj – “keptuvė su akim”